ja_mageia

Kelionė į Italiją
Vilnius - Brno - Udine - Venecija - Verona - Brno - Vilnius

2009 m. balandžio 18 - 25 d.

Žaliasis autobusas iš UAB "Algimanto autobusai" vežė mus į Italiją, tokio žalumo... kaip ta šviežiai išsiskleidusi ankstyvo pavasario lapija, kuri Lietuvoje buvo dar vos matoma, bet kuo toliau į pietus, vis sodrėjo, kol išsiskleidė tulpių, azalijų, magnolijų bei persikų medžių žiedais. Vežė mus per Lenkiją, Čekiją, Austriją į nedidelį kurortą Italijoje Lido Di Jesolo, kur viešbutyje turėjome gyventi penkias dienas ir iš ten lankytis įvairiose Šiaurės Italijos vietovėse.

Pirmoji diena - kelionė per Lenkiją.

Kelionę pradėjome besimokydami italų kalbos. Pasisveikinimas itališkai - Buon giorno (labas rytas, laba diena). Mūsų išradingieji pritaikė lietuvišką atitikmenį ir visą kelią šmaikštavo "Džiūn burna".
Labas vakaras - Buona sera.
Atsisveikinimas - ciąo ! Viso gero - arideverci! Labanaktis - buona notte!

Pravažiuojame Augustavą ir jo miškus, kur kažkada Jogaila mėgdavo medžioti, Piatnicą, Čenstachovą, Katowice, per Sudetų kalnus traukiame į Čekiją. Pirma kelionės naktis - viename iš Brno naujai besistatančiame priemiestyje.

Antrąją kelionės dieną,

pailsėję ir papusryčiavę, patraukėme per Austriją link Italijos. Gidė pasakoja apie Austriją, jos valdovus bei Habsburgų dinastiją, kurios paskutinis palikuonis mirė 1989 m. Artėjame prie Alpių. Akivaizdžiai keičiasi landšaftas, šiek tiek mažiau sužaliavusi augmenija, slėniuose įsiskūrusios žavios gyvenvietės, žalsvo vandens upeliukai, kai kurie sraunūs, kai kurie visai išdžiūvę, žavimės tolumoje iškylančiais kalnais snieguotomis viršūnėmis. Kai kur net matome sniegą po mūsų žaliojo autobuso ratais. Pravažiuojame daugybę tunelių: labai tvarkingus 20 tunelių Austrijoje ir 17 mažiau apšviestų tunelių Italijoje.

Ar girdėjote, kad :

• Italijoje iškrenta per metus 95 cm kritulių?
• Italos – iš graikų kalbos išvertus reikštų “veršių, jaučių žemė” ?
• 200 m. romėnai pirmieji pradėjo nešioti skirtingus batus kairei ir dešinei kojai ?
• Verona, kurioje gyveno Šekspyro įsimylėjėliai Romeo ir Džiuljeta, kasmet Valentino dieną sulaukia apie tūkstantį Džiuljetai adresuotų laiškų?
• pirmosios akmenimis grįstos gatvės pasirodė Romoje 170 m. pr. Kr.?
• Venecija įsikūrusi ant 120 salų, kurias skiria 177 kanalai, tačiau jungia apie 400 tiltų?
• Venecijoje daug balandžių ir kačių ?
• Žmonės Venecijoje laidojami atskiroje saloje?
• Italijoje apie 100 tūkst. gyventojų, bet jų kasmet mažėja dėl nedarbo...

  ir dar daug daugiau...

Pirmasis mūsų sustojimas miestas Udinė Italijoje. Vietovė žinoma nuo neolito laikų, apgyventa keltais. Žlugus romėnų imperijai, po trumpo pilietinio karo 1511 m. ir žemės drebėjimo, Udinė tapo valdoma Venecijos iki 1797 m. ir buvo ji antru pagal didumą miestu valstybėje.

2007 m. Udinėje gyveno 97,880 gyventojų. Centrinėje Piazza della Liberta aikštėje stovi Palazzo del Comune rūmai, priešais gražus Torre dell‘Orologio (laikrodžio bokštas). Greta aikštės kyla 26 m. aukščio kalva, nuo kurios atsiveria viso miesto panorama. Nuo Arco Bollani vartų laiptais galima pakilti į XVI a. pilį, dabartinį Museo Civici e Galleria di Storia e Arte Antica muziejus.

Žavimės mums dar nematytais medžiais, žydinčiais nukarusiomis didžiulėmis žiedų kekėmis. Pasirodo, tokie medžiai augo Kaune, daugiau apie juos galima paskaityti čia.

Antrosios dienos vakare atvažiuojame į mūsų viešbutį miestelyje Lido di jesolo, kur nakvosime 5 naktis.

20 a. pradžioje Lido di jesolo buvo mažas Venecijos priemiestis. Geras paplūdimys, gražios vietos traukė turistus ir 1950 m. Lido di jesolo jau visai nemažas kurortas.

Trečiosios dienos

ryte vykome iš savo viešbučio į prieplauką ir iš ten garlaiviu kėlėmės į Veneciją. Italai neskuba ir jei pažada išplaukti 9 val, jie gali vėluoti net valandą. Bet nebandyk pats pavėluoti į garlaivį sutartu laiku.

Venecija pagal Vikipedia: V a. pr. m. e. Adrijos jūros pakrantes užėmė ilyrų gentis venetai. Senovės romėnai pavadino šią teritoriją venetų vardu, o kai 451 m. iš žvejų kaimelių čia susikūrė miestas, jam ir teko vardas Venetia.

Venecijos miestas įkurtas V amžiuje, nuo XIII a. tapo svarbiu jūrų uostu ir iki XV a. turėjo didžiulę įtaką šiaurės Italijoje ir rytinėje Viduržemio jūros pakrantėje, daug kolonijų, garsėjo savo pirkliais ir amatais.

	Gidė paaiškino, kaip nepasiklysti Venecijoje ir sugrįžti į prieplauką nustatytą valandą. Praėjome kanalą su vadinamu Atodūsių tiltu. Visas kanalas ir jo sienos uždengtos (subjaurotos) gražia reklama. Aplankėme šv. Morkaus aikštę (Piazza San Marko) - pagrindinę Venecijos aikštę, į kurią plūsta visi turistai, kurioje puikuojasi Šv.Morkaus bazilika ir Dožų rūmai. O kas lankėsi Dožų rūmuose, galėjo praeiti ir Atodūsių tiltu. Atodūsių tiltu, iš teismo salės per siaurąjį tiltą, buvo patenkama į kalėjimą (Prigioni). 1602 m. dožas Marino Grimanis architektui Antonijui Kontiniui patikėjo nutiesti virš kanalo kabantį tiltą, kuris sujungtų Dožų rūmus su kalėjimu. Per jį būdavo vedami nuteistieji atlikti bausmės. Paskutinį kartą pro ažūrines marmuro grotas jie galėdavo pažvelgti į Venecijos lagūną. Pavadinimas „Atodūsių tiltas“ atsirado tik XIX amžiuje, žymaus anglų poeto Lordo Džordžo Bairono dėka. Poetas sukūrė poemą „Atodūsių tiltas“ („Bridge of Sighs“), kurioje rašoma kaip sunkiai dūsauja nuteisti mirtininkai, tiltu sukumpę eidami į paskutinę gyvenimo vietą, mirtininko kamerą ir bus įvykdyta mirties bausmė – nukirsta galva. Tačiau Bairono aprašymas tėra mitas, nes mirties bausmė tame kalėjime vykdoma nebuvo ir kamerose sėdėjo nusikaltėliai už smulkius nusikaltimus. Be to, XVI amžiuje, kuomet pastatytas tiltas, Venecijoje inkvizicija ir mirties bausmė jau nebuvo vykdoma.
Atodūsių tiltas 2009-04-20		Ponte dei sospiri iš seno atvirukų albumo

Miestas atsiskyręs nuo pasaulio, išsibarstęs tarp salelių... siauri kanalai, nors ir neatrodė labai švarūs, bet vanduo nebuvo dvokiantis, kaip skundžiamasi vasaros metu per karščius. Kanalai, paprastos ir prabangios gondolos, kas norėjo, paplaukiojo...Venecijos gatvelių ir kanalų labirintai, tiltai...

Praeiname garsiuoju Rialto tiltu, ant kurio įsikūręs turgus, nuo jo atsiveriantys nuostabūs Didžiojo kanalo vaizdai.

Gatvėse, turguose - visur prekiaujama, daug restoranų ir kavinių, bet niekur nerasi suoliuko pailsėti pakrantėje ar aikštėje. Jei atsisėsi, turi ir užsisakyti ką nors. O ir kavai - viena kaina stovint, kita kaina sėdint. Stebėjome juodaodžius, jie tiesiog aikštėje ant laiptų prekiauja įvairiomis rankinėmis, kiša, bruka jas žiopliams, kai kurie stovėdami, kiti ant žemės pasikloję baltas paklodes. Teko matyti įdomų vaizdą, kaip visa jų krūva su rankinėmis skuto į siaurą gatvelę, matyt pastebėję tvarkos sergėtojus.

Kaukės, skirtos slėpti veidą, kaukės magnetukai, kaukės ženkliukai, kaukės paveiksliukai.., Murano stikliukai...daugybė suvenyrų prekiautojų... toks išlieka vaizdas pasidairius po Venecijos turgavietes, aplankius prekeivių parduotuvėles.

Nemažai gatvės artistų - mimų, siūlančių fotografuotis. Nors mes buvome dar neprasidėjus kurortiniam sezonui, bet turistų gausa gatvėse ir skveruose kartais net labai erzindavo...