pagal  žurnalą "Žmonės", 2003 m. vasaris
 

     sukūrė daugybę vaidmenų tiek Operos ir baleto teatre, tiek Anželikos Cholinos spektakliuose. Už vaidmenis A. Cholinos spektakliuose buvo apdovanota Šv. Kristoforu. Sukdamasi tarp dviejų teatrų Živilė dar studijuoja Muzikos akademijoje - gilinasi į baletmeisterės, choreografės, pedagogės repetitorės darbą.

 

Mintys

    "Mano tėvai nemanė, kad galiu būti balerina, jie tiesiog nežinojo, kur mane dėti. Buvau labai energingas vaikas, visur kliūdavau, griūdavau, iš medžių krisdavau, kruvinais keliais vaikščiodavau. Reikėjo kažkur tą energiją nukreipti..."
     "Nuvedė ir pastatė prie lazdos. Tada ir prasidėjo. Buvo visko. Paauglystėje ir pro langą šokinėjau ir sakiau, kad nebenoriu. Maištavau, priešinausi, nors kažkur viduje supratau - tinku baletui".
   "Keistas psichologinis dalykas, baletas lyg ir tavo apsisprendimas, bet turint omeny vaikišką amžių, tas apsisprendimas nėra tvirtas...Baletas - aristokratiškas menas. Mokyklos auklėjimas įsiėdė taip, kad net dabar atrodo: jeigu nedarysiu taip, kaip reikia, nebūsiu balerina".
     "Visi menininkai yra pamišėliai. Yra tokių, kurie myli baletą. Baletą privalai mylėti, nes jeigu nemylėsi, jis virs tavo kankyne".
     "Dievas žmogaus nesukūrė, kad jis šokinėtų. Kartais iš maksimalaus noro viską padaryti, prasilenki su fizika. Tada ir lūžta ir trūksta. Pavargę  nuo didžiulės įtampos mes į viską reaguojame kur kas audringiau"...Niekas nemato, kaip mes dirbame. Ir ačiū Dievui, kitaip į teatrą nebevaikščiotų".
     ..."Yra scena, yra užkulisiai. Užkulisiuose tau bloga, o peržengi į kitą pusę, į sceną, ir visi blogumai išgaruoja. Kaip? Nes būdamas scenoje esi kitur, kitoje erdvėje. Žiūrovui nepaaiškinsi, kad Tau bloga. Jis atėjo žiūrėti spektaklio. O gal jam pačiam bloga..."
     "Visuomet maniau, kad esu ta balerina, kuri ramiai, tyliai dirba ir kuriai nelabai įvertinimus dalija. Kristoforas neišmušė manęs iš vėžių ir nieko nepakeitė.



Živilė Baikštytė


 
1
2
3
4
5
6
7
8
9